jaučiu

Leave a comment
LT / scribles / rašliava

jaučiu kaip prarandu save lyg viskas atrodo gerai, bet man trūksta atviro bendravimo su žmonėmis

jaučiu kaip juodumos po truputėlį užvaldo mane, man norisi bėgti arba prikrėsti kvailysčių, jaučiu kaip man norisi pokyčių  bet kokiomis priemonėmis bet kokia kaina.

jaučiu kaip viskas dėl ko stengiausi ir dirbau dabar pasidarė nesvarbu, nes jie mato mane kokį aš noriu parodyti bet kartais man norėtūsi būti paprastu ligoniu žmogum kuriuo kartais reikia pasirūpinti

jaučiu kaip viskas kuo tikiu ir tikėjau atsimušė į išdidumo sieną ir jie to nesupras…. mano gyvenime buvo tiek pažeminimo ir nevilties kurią (gal būt) pats sukūriau kad dabar negaliu patikėti nei Dievu nei žmonėmis.

aš liksiu negatyve nes nematau pozityvo, kartais nematau pramės savo gyvenime…. nes čia nesijaučiu gyvas. čia aš kažkoks be ne gyvas

man norisi bėgti

Leave a comment
LT / Traveled Roads

man norisi bėgti, nes šituose namuose įstrigau, nes niekada gyvenime ilgiau kaip metus nebuvau vienoje vietoje.

niekada nebuvau komandos žmogus, kad ir dabar jaučiu kaip tie kuriems bandau padėti naudojasi manim…. niekada nebuvau  tas kuris lekia pirma kažkur į niekur, ir čia mane dažnai bando įstatyti į kažkokius rėmus nuo kurių aš pavargau.

man norisi bėgti nuo kvailų taisyklių kurios galioje tik man, nors kartais ir man norisi pasileist laukais, ar su savo liga, ar su alkoholinėm patirtim, tiesiog man šlykštūs tirže dvigubi standartai,,,, o juk didžiausi kvailiai nugali, ir lieka nenubausti….

man norisi bėgti, nes pasiilgau draugų ir gyvenimo kelyje, pasiilgau savo gyvenimo kurį turėjau (arba ne)

pasiilgau klajūnų laužo ir pokalbių iki ryto, ir  neturėdamas tikslo braidyti po Vilnių, gyvenimo kai viskas telpa kuprinėje….

pamąstymas

Leave a comment
LT / scribles / rašliava / something special

kartais man atrodo kad aš nesulauksiu savo stebuklo ir kad šitam gyvenime man teks vargti, ne tik su rūkymu bet ir aplamai kvėpuojant šitos žemės oru.

turiu kovoti su visais ir viskuo su savo norais ir emocijom su savo liga ir jos pasireiškimais šitoje žemėje nėra stebuklo man.

aš bėgu, nes man jau sunku laukti ir tikėtis, man jau sunku melstis ir ieškoti, gal būt, kažkur yra daugiau, bet man neskirta

aš esu išdidus, gal per išdidus, bet kitaip mano gyvenime negali būti, aš negaliu pripažinti to kas yra už mane aukštensnis nes gyvenime buvau tiek žeminamas kad pagaliau atėjo laikas viską pradėti iš naujo.

man patinka būti vienam, vingiuojančiam kelyje į niekur, nes man taip geriau…. gal aš pasiduodu per anksti, bet aš kovojau, gal ne iki mirties sau….

bet leiskit man pabūti vienam