All posts filed under: LT
kartais
kartais jaučiu kaip nerimas užvaldo mane ir man nieko nelieka kaip su juo gyventi. kartais nepilnavertiškumo kompleksas užvaldo mane ir man nieko nelieka tik su juo gyventi. kartais noras nusižudyti užvaldo mane ir man nieko nelieka kaip nepasiduoti ir per gyvenimą keliauti toliau. kartais vienatvė užvaldo mane, nors gyvenu tarp žmonių bet niekad nesijaučiu gerai tarp jų kuriems esu tik “tas kuris atvaro” kartais džiaugsmas ir ramybė atsėlina tyliai ir prisiglaudžia prie manęs ir man […]
different
niekada nesijaučiau kad esu kitoks. niekada nejaučiau stigmos savo gyvenime, turbūt, kad jo realiai neturėjau. mano gyvenimas dabar ir ankščiau buvo du skirtingi dalykai…. dabar gyvenu stabilesnį ir pastovesnį gyvenimą bet noriu gyvent savarankiškai nors artimi žmonės man pataria likti kur esu. dabar savo gyvenime jučiu įtampą ir nerimą, kartais užeina tokios nerimo ir hiperaktyvumo bangos kad negaliu su jomis susidoroti….. kartais jaučiuosi visiškai vienišas ir vienas. darbuotojai ir kolegos mato mano gabumus (kompiuteris, anglų […]
girdžiu
girdžiu tolimą garsą gimtų namų bet niekas ten manęs nelaukia tik prisiminimas ir svetimas gyvenimas kai nėra vilties ten sugrįžti prisimenu tolimas dienas kurios negrįš ir laisvę kurią kadias turėjau prisimenu kai nieko nereikėjo maldauti ir kelias savas dreikės tolyn čia ir dabar svetimas pasaulis moko kentėti ir nekęsti lieku vienas tarp šaltų veidų gal jau laikas kažką keisti
atvirašidžiai
kartais atrodo kad aš per geras šitam pasauliui, kad aš esu idealistas su visais ir visada…. aš jaučiu kad padėdamas vienas kitam, be jokių sąlygų, atveriu kelią savo pasveikimui ir išsivadavimui…. jaučiu kaip galios man padeda kai aš padedu kitiems. kartais jaučiu kaip jie manim naudojasi, naudojasi mano kvailu gerumu. kartais atrodo kad turėčiau pasakyti ne. bet negaliu. kai pats valkatavau, jaučiau kas yra vargas ir nelaimė jaučiau kas yra kai esi alkanas ar karštą […]
(ne) žinau
muzika ausinėse, laukimas ir nerimas širdyje…. nėra su kuo pasikalbėti ir išlieti savo jausmus. muzika – vienintelis dalykas kas vis dar suteikia ramybės, viskas sugrįžta, kuryba ir vizijos…. tarytum laikas stovi ir laukia kol prisitaikysiu, minutė po minutės į kažkur…. pasiilgstu chebrytės…. savo muzikantų draugų, atrodo viską atiduočiau už tai kad vėl viskas būtų kaip seniau….. nežinau ar galiu atsukti viską atgal, o gal liko tik prisiminimai